Marcinkevičius, Justinas: Bandymas rasti 4.

Šią naktį mintimis pabėgau nuo savęs,
pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių.
Žinojau, kad kažką turėsiu parsivest,
jaučiau, kad reikia rast kažką, ko neturiu.

O paryčiu švaria kaip sąžinė gatve
parsivedžiau pavargusį save.
Ir žemė ėmė suktis, ir vėl išaušo rytas -
tik rytas ir aš pats buvau jau kitas. 

Ezen az éjszakán elhagytam gondolatban
önmagam és a tárgyak tolakvó hidegét.
Tudtam, valamire rá kell végre akadnom:
meglelni, ami nincs birtokomban ma még.

S mikor hazacipeltem elnyűtt tagjaimat,
utcák nyíltak, terek, mint tudatom tisztasága.
S forgott megint a föld: ujjáhajnalodott.
És rám virradt a reggel. Rám: már valaki másra.