Radauskas, Henrikas: Žodis

Jie kirviu sukapojo žodį,

Užrakino vario raktu,

O jis mūro akmenį skrodė

Nemirtingo žingsnio taktu.

Prieš jį puolė javai ant kelių

Ir nutilo paukščiai, kada

Jis aidėjo aklų trobelių

Sidabrinės dainos gaida.

Jį už ančio nešėsi vaikas

Vakarų aušros ramume,

Jį augino didelis Laikas

Šaknimis po gruodžio žeme.

Saulė pramušė plutą švino,

Sultys ėmė ūžt kaip kadais,

Šakomis padangę užtvino

Ir užpylė žemę žiedais.