Radauskas, Henrikas: Ligoninės parke

Pro ligoninės langą chloroformas

Iš sudužusio butelio teka

Į vakaro sodą,

Ir užmiega topoliui kojos,

Ir jo rankos sapne paklysta.

O radastų žiedų taurelės

Gaudo orą tarytum žuvys, -

Krūmas krūpteli ir pasvyra,

Dar kabinas šakom į žemą

Debesį ir susmunka.

O lakštingala nebegali

Iki trijų suskaičiuoti:

Trečioj trelėj melodija pakrinka,

Į geltoną tvenkinį krinta,

Ir iš karto sodas nušvinta:

Aš degu vaškine grabnyčia

Prie savo kabančio karsto

Ir plaukiu į bedugnę dėžę.

O bokštelyje vėjo rodyklė

Paklaikusi blaškos ir girgžda

Chloroformui nuvyti maldas

Už radastą, lakštingalą, topolį

Ir, užmiršusi mano vardą,

Isteriškai sukas ir cypia

Ir paspringsta.