Radauskas, Henrikas: Sekmadienis

Prieš dvidešimt metų mirusiam kambary

Senės šešėlis žiovauja, suka tuščią

Kavos malūnėlį, laikrodis rodo sekmadienį,

Gegutė nutilo, svečią nudūrė smuklėj.

Mieganti moteris skaito apdegusią knygą:

“Baisią istoriją demono Belphegoro”.

Jos delnuose nutrūkę Saturno linijos.

Dvigubos sienos pripiltos dukatų ir kaulų.

Laiptais iš rūsio atbėga anemiškas balsas,

Žvakėm ir ašarom lašanti koloratūra.

Siena suplyšta, krenta guminė mergaitė,

Kruviną širdį išneša smuikai į sodą.

Milžinas klevas kvatodamas beldžia į rausvą

Karstą, išpuoštą fleitom ir fioritūrom.

“Poveri fiori”. Užnuodytos alpsta žibuoklės.

Balso šešėlis nubėga į dingusį namą.